Socialinių tinklų vartotojus mulkina ne tik sukčiai, bet ir melagienų skleidėjai. Dezinformacijos ekspertų vertinimu, Lietuvoje net apie ketvirtadalis „Facebook“ paskyrų gali būti netikros – vadinamieji botai. Tad kaip nepasiklysti socialinių tinklų realybėje ir atskirti tikras paskyras, komentarus ir reklamas nuo gudriai maskuojamų apgaulių?
Milijonai apgaulingų reklamų
Socialiniu tinklu „Facebook“ Lietuvoje naudojasi arti 70 proc. žmonių, kurie moka naudotis internetu. Maždaug trečdalis prisijungia vien dėl „Messenger“ programėlės. Tačiau daug vartotojų kasdien tiesiog naršo sraute, kur didžiulę dalį turinio sudaro reklamos.
Reklama – pagrindinis šio amerikiečių soc. tinklo pajamų šaltinis. Skirtingai negu tradicinėje žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose reklamos dažniausiai talpinamos automatiškai per savitarnos sistemas. Dėl milžiniško jų kiekio tarp teisėtų skelbimų lengviau praslysta ir sukčių reklamos: žmonės viliojami lengvais pinigais, stebuklingais sveikatos produktais ar neva garantuotais laimėjimais.
Vilniuje įsikūręs tarptautinis dezinformacijos tyrimų centras „Debunk.org“ tiria klaidinančios informacijos sklaidą, koordinuotas įtakos operacijas ir internetines apgaules skaitmeninėje erdvėje, įskaitant socialinius tinklus. Organizacija turi vadinamąjį patikimo pranešėjo statusą, todėl socialinių tinklų platformos jos pateiktus pranešimus apie neteisėtą turinį tikrina pirmiausia ir vertina kaip patikimus. Panašių organizacijų Europoje veikia kelios dešimtys.
2025 metais „Debunk“ bendrovei „Meta“, kuri valdo „Facebook“, pranešė apie 1 tūkst. 468 įtartinus reklamos atvejus. Po patikrinimo buvo pašalinti 26 tūkst. 255 puslapiai ir apie 5,9 milijono reklamų. Skaičiuojama, kad jos galėjo pasiekti net 2,34 milijardo peržiūrų visoje ES.
Tokios reklamos dažnai būna rodomos tik kelias valandas ar dienas, kol yra pašalinamos. Visgi, jos spėja pasiekti naiviausias aukas.
Kriminalinė industrija internete
„Debunk“ vadovas Viktoras Daukšas sakė: „Kalbame apie didelę kriminalinę industriją. Vien tik dėl investavimo apgaulių ir įvairių pinigų pervedimų schemų ES gyventojai kasmet praranda apie 4 mlrd. eurų. Pridėkime dar nelegalius lošimus, apgaulingus žaidimus ar net neegzistuojančias įmones – tai dar apie 80 mlrd. eurų per metus. Tai milžiniški pinigai.“
Eksperto teigimu, tokios platformos kaip „Meta“ ar „Google“ leidžia reklamas, o dalis sukčių turinio vartotojus pasiekia ir be reklamos – per paprastus įrašus ar komentarus. „Iš nutekėjusių „Meta“ vidinių duomenų, kuriuos publikavo „Reuters“, matyti ir mastas. Pati „Meta“ skaičiuoja, kad vien sukčių reklamų per dieną gali būti apie 15 mlrd., o dar apie 22 mlrd. tokio turinio plinta organiškai“, – tikino V. Daukšas.
Pasak jo, sukčiavimo schemos visoje Europoje yra labai panašios. Baltijos šalyse ilgą laiką naudota rusų kalba, tačiau nusikaltėliai greitai prisitaiko. „Matome vis daugiau atvejų, kai sukčiai kalba lietuviškai. Jie prisitaiko prie situacijos, nes Lietuvoje daug kalbama apie tai, kad išgirdus rusišką skambutį reikia padėti ragelį“, – kalbėjo ekspertas.
Įtarimai dėl botų armijų
Botai – dar viena svarbi socialinių tinklų problema. Tai automatizuotos paskyros, kurios gali būti naudojamos įvairiems tikslams: dirbtinai didinti sekėjų skaičių, skleisti propagandą ar daryti spaudimą komentaruose.
Pastaruoju metu į ekspertų akiratį pateko ir politiko Remigijaus Žemaitaičio socialinių tinklų auditorija. Jo oficialus „Facebook“ puslapis kovo pradžioje turėjo beveik 400 tūkst. sekėjų – daugiau negu viena populiariausių Lietuvos influencerių Beata Nicholson (312 tūkst. sekėjų).
Ekspertams įtarimų kelia ne tik pats skaičius, bet ir tai, kaip greitai jis augo. 2026 metų vasarį per dvi dienas sekėjų skaičius šoktelėjo daugiau negu 50 tūkst. – nuo 264 tūkst. iki 316 tūkst. Tokie šuoliai socialiniuose tinkluose dažnai siejami su vadinamosiomis botų fermomis.
Žurnalistiniai tyrimai rodo, kad nemaža dalis „žmonių“ paskyrų, kurios dalijasi šio politiko įrašais ir komentuoja, yra netikros. Komentarus lietuvių kalba jau kurį laiką rašo paskyros su vietnamietiškais vardais ar profiliai be jokios ankstesnės istorijos. Taip socialiniuose tinkluose siekiama sudaryti įspūdį, kad politiką palaiko milžiniška žmonių minia.
Kaip veikia robotų paskyros
V. Daukšas paaiškino – už botų stovi ištisos organizuotos grupės. „Egzistuoja tinklas, kuris atstovauja autoritarinius režimus arba kriminalinius veikėjus. Tokios grupės yra pasiskirsčiusios vaidmenimis – vienos tik kuria paskyras, kitos jas perka ir valdo. Kuriančiųjų darbas – generuoti netikrus profilius, kurių per savaitę sukuriama šimtai tūkstančių visame pasaulyje“, – teigė ekspertas.
Tokios paskyros kurį laiką „marinuojamos“ – kuo seniau sukurtos, tuo jos bus brangesnės. Pradėjus pardavinėti, visada atsiranda, kas norės nupirkti. Vėliau tokios paskyros sujungiamos su specialiomis sistemomis, kurios leidžia jas valdyti automatiškai. Prie programinės įrangos, serverių ar telefonų gali būti prijungta, pavyzdžiui, 10 tūkst. paskyrų. Tuomet joms galima duoti užduotis – rašyti komentarus, spausti „patinka“, dalintis įrašais ar siųsti žinutes. Vienas operatorius gali koordinuoti dešimtis tūkstančių paskyrų.
„Iš esmės tai yra įtakos darymo įrankis, kuris yra neteisėtas, bet gana plačiai naudojamas“, – sakė ekspertas.
Jis prisiminė ir konkretų pavyzdį. Kai ES rengė vieną sankcijų paketų Rusijai ir Baltarusijai, anglakalbė LRT „Facebook“ paskyra patyrė koordinuotą ataką – po jos įrašais vienu metu pradėjo komentuoti apie 20 tūkst. netikrų paskyrų, sukurtų Nigerijoje.
 |
Pavagiamos ir tikros paskyros
Sukčiams vertingos ir tikros žmonių paskyros. Pastarosios juodojoje interneto rinkoje kainuoja daugiau, nes turi realią istoriją.
Dažniausiai paskyros užgrobiamos dėl paprastos priežasties – žmonės naudoja lengvai atspėjamus slaptažodžius arba jų nekeičia metų metus. Jei nenaudojama dviguba prisijungimo apsauga (kai prisijungiama tik įvedus SMS gautą kodą), paskyrą perimti tampa dar lengviau.
Dar viena situacija – kai nutekinami jūsų prisijungimo duomenys iš kitų interneto svetainių. Jei žmogus visur naudoja tą patį slaptažodį, sukčiai gali patekti ir į socialinio tinklo paskyrą.
Vėliau tokios paskyros parduodamos ir patenka į botų tinklus kuriančių sukčių rankas.
V. Daukšas mini ir vadinamąją „maskuotės“ schemą. Tuomet sukuriamos paskyros, kurios atrodo identiškai kaip tikri žmonių profiliai – su ta pačia nuotrauka, vardu, turiniu. Taigi sukūrus paskyrą, identišką jūsiškei, siunčiami kvietimai draugauti jūsų draugams, o vėliau – prašymai paskolinti pinigų. Draugams manant, kad tai jūs, dažnas sutinka atlikti pavedimą. Pamačius, kad sukurta analogiška jūsiškei paskyra, svarbu kuo skubiau apie tai pranešti (Report) „Facebook“ pagalbai (Support) ir paraginti tai padaryti jūsų draugus.
Aukų tik daugėja
Klaipėdos apskrities policijos duomenimis, vien per šių metų sausį ir vasarį sukčiai iš regiono gyventojų išviliojo apie 270 tūkst. eurų.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos patarėjas, einantis viršininko pareigas, Zigmas Turskis sakė, kad pastaruoju metu sugrįžo ir klasikiniai telefoniniai sukčiai – kai paskambinama ir pranešama apie neva artimiesiems nutikusią nelaimę. Po to atsiunčiami „kurjeriai“, kurie paima grynuosius pinigus.
Dažniausiai apmulkinami labai senyvo amžiaus žmonės.
Neseniai teisėsauga Ukrainoje likvidavo sukčių skambučių centrą, iš kurio buvo skambinama Lietuvos ir Latvijos gyventojams. Šiame centre viena naudotų schemų – investavimas į kriptovaliutas.
Iš viso sulaikyta 11 asmenų, o operacijoje dalyvavo ir Klaipėdos AVPK pareigūnai. Nors nustatyta, kad sukčiai išviliojo apie 160 tūkst. eurų, neatmetama, kad tikroji suma gali būti gerokai didesnė.
„Žmonės labai naiviai tikisi didelių pelnų ir daug papasakoja apie save. Dažnai viskas prasideda socialiniuose tinkluose, kai sukuriamas (dažniausiai) simpatiškos merginos profilis. Pradedama bendrauti, o po kurio laiko pasiūloma investuoti“, – pasakojo Z. Turskis.
Sukūrus pasitikėjimą, auką privilioti daug lengviau. Kai žmogus patikėdavo, kontaktas būdavo perduodamas skambučių centrui, kuris jau siekdavo išvilioti pinigus. Pasak pareigūno, itin sudėtinga tirti romantinius sukčiavimus. Socialiniuose tinkluose moterys (vėlgi – dažniausiai) susipažįsta su tariamais užsienio karininkais, gydytojais ar verslininkais ir vėliau jiems dėl neva ištikusios bėdos perveda pinigų. Tuo tarpu liberalias taisykles taikanti „Facebook“ administracija tyrimus atliekantiems pareigūnams informacijos nelinkusi teikti, jei nukentėjusiųjų sveikatai ar gyvybei negresia pavojus.
Tuo tarpu „Debunk“ vadovas V. Daukšas taip pat sakė, kad sukčiai nuolat keičia taktikas: „Jie jaučia, kad žmonės pradeda suprasti rusiškų skambučių schemas, todėl keičia strategijas. Kartais atrodo, kad visa ši sistema sukurta labai profesionaliai – kaip filmuose.“
Ir nors apie sukčiavimą kalbama vis daugiau, sukčiavimo mastai rodo, kad problema vis dar labai didelė – policijos suvestinėse beveik nėra dienos be pranešimo apie sukčių aukas. Tai reiškia, kad nusikaltėliai randa pakankamai žmonių, kurie patiki jų pažadais.
Jolanta VENSKUTĖ
Specialiai „Vakarų Lietuvai“
