Šiomis dienomis Kretingos gatvėse jau taisomos skaudžiausios duobės, laikinai jos užpilamos šaltu asfaltu. „Kretingos vandenų“ remontininkai kasdien likviduoja po 2–3 įmonės vandentiekio, nuotekų tinkluose išeinančio pašalo sukeltas avarijas.
Darbo užteks pavasariui ir vasarai
Po 13 metų šiemet sugrįžusi gili žiema pridarė bėdų ne tik Kretingos miesto ir rajono keliams, gatvėms, vandens ir nuotekų ūkiui.
„Iškilnojo šaligatvių trinkeles, atsėti teks dalį žolynų, kurie iššuto po storu sniego sluoksniu. Šaltis ištrupino asfaltą, betoną apie vandentiekio, nuotekų šulinius gatvėse. Tvarkyti reikės dviračių takus, metalines gatvių atitvaras mieste“, – žiemos sukeltas bėdas vardijo Kretingos miesto seniūnijos seniūnė Gintarė Liobikienė, pasidžiaugusi, kad, nusistovėjus ramiems, saulėtiems pavasario orams, gal bent potvynio išvengti pavyks.
Kretingos miesto seniūnija dar praėjusią savaitę ėmėsi tvarkyti asfaltuotose gatvėse po žiemos atsivėrusias pačias giliausias duobes. Laikinai jas užpila šaltu asfaltu, nes tam, kad jas asfaltuotų vadinamuoju šiltuoju būdu, pastovi oro temperatūra turi būti 10 laipsnių šilumos ir daugiau.
Lėšų žiemos padariniams likviduoti, anot G. Liobikienės, trūkti neturėtų. Sunkumai tikėtini ieškant rangovų darbams atlikti. „Tokių geranoriškų, kaip bendrovė „Euromaga“, nedaug tėra“, – sakė seniūnė, papasakojusi apie praėjusią savaitę „Euromagos“ atnaujintą metalinę tvorelę J. Pabrėžos gatvėje, skiriančią važiuojamąją gatvės dalį nuo šaligatvio. Ši įmonė sienelę įrengė prieš porą metų ir garantinis atliktų darbų terminas pasibaigęs. „Be papildomo atlygio „Euromaga“ vietoje šalčio ištrupintų tvorelės varžtų įsuko naujus. Kitas rangovas nė nesikalbėtų“, – tarė seniūnė.
Palaukti palankesnių oro sąlygų reikia tiek asfaltavimo, tiek žvyruotų gatvių greideriavimo darbams. „Žvyruotos Kretingos gatvės ypač prastos būklės, bet, kol pašalas neišėjo, jų greideriuoti negalime“, – tvirtino seniūnė.
„Kretingos vandenų“ direktorės Eglės Alonderienės teigimu, įmonės vandentiekio, nuotekų tinkluose avarijos pasipylė vasarį, kai nuo sniego nuvalytose gatvėse pradėjo gilėti įšalas, kai kuriose vietose – iki 1,5 m. Šąlanti žemė kilnoja vamzdžius, ir šie neatlaiko, nors patys ir nebūna užšalę. E.Alonderienės tvirtinimu, trūkinėjo tos trasos, kur tebėra seni metaliniai vamzdžiai. Štai J. Pabrėžos g. Kretingoje tokie seni vamzdžiai neatlaikė du kartus, kol buvo likviduojamos šios avarijos, gyventojai po pusdienį neturėjo vandens. Panašių avarijų buvo Raguviškiuose, Vydmantuose.
Nuostolių patyrė viena įmonė Kretingos pramoniniame rajone, Tiekėjų gatvėje, kai iš peršalusio ir pratrūkusio įmonės teritorijoje esančio vamzdyno per kelias valandas vandens ištekėjo tiek, kiek per parą jo sunaudoja visas Kretingos miestas.
Šią žiemą „Kretingos vandenims“ tvarkyti teko ir užšalusius nuotekų vamzdžius. Tokių avarijų buvo kelios. Jos įvyko dėl šių tinklų statybos broko. „Rangovai širsta, kai eksploatuoti neleidžiame pastatyto kreivo tinklo, per sekliai pakloto vandentiekio. Nekilnojamojo turto vystytojai parduoda būstus ir su tokiais brokuotais tinklais, pridaro problemų, o šioms iškilus, kaltas lieka iešmininkas – vandenį tiekianti įmonė“, – kalbėjo E. Alonderienė. Ji pasidžiaugė, kad žiemą atlaikė, neužšalo nė viena „Kretingos vandenų“ magistralinė trasa. Bendras šių magistralinių vamzdynų ilgis yra per 330 km. Kituose šalies miestuose buvo ir tokių nelaimių, o, kol tvarkydavo peršalusius tinklus, veždavo gyventojams geriamąjį vandenį.
Kretingos gatvėse išklibintus šulinių dangčius, vietose, kur situacija yra prasčiausia,
„Kretingos vandenys“ laikinai, kol galės imtis asfaltavimo darbų, užpila skalda. „Kol pašalas neišėjo, asfaltuoti tų vietų negalime, todėl eismo dalyvių prašome kantrybės“, – sakė E. Alonderienė.
„Kretingos vandenų“ direktorės pastebėjimu, ne žiemos sąlygomis įprastoms vamzdynų avarijoms likviduoti užtenka 3-4 val., gi esant įšalui prireikia ir 10 val. darbo sąnaudų. Įmonės vandentiekio, nuotekų tinkluose įvykstančias avarijas likviduoja 3 remontininkų brigados, kiekvienoje dirba po 3 žmones.
Pavojus namams, kuriuose negyvenama
Žiemą užšalus vandentiekio įvadams avarijų tikimybė išlieka ir vėlyvą pavasarį, gegužę, dargi vasarą. „Jau dabar kiekvieną dieną gyventojai kreipiasi pagalbos. Kai namo vandentiekio įvadas, santechnikos sistemos peršąla ir įšalas atsileidžia, įtrūksta vamzdžiai, pasileidžia vanduo“, – kalbėjo E. Alonderienė, paminėjusi itin skaudų atvejį, kai vanduo iš užlieto namo veržėsi pro langus. Per kelias dienas išbėgo 1,5 tūkst. kub. m vandens, tai užfiksavo name įrengtas vandens skaitiklis.
Vaikai paveldi mirusių tėvų sodybas kaimuose, kur yra vandentiekis, juose apsilanko nedažnai. Yra ir kitų aplinkybių, dėl kurių žmonės nuolatos negyvena turimuose namuose. E. Alonderienė paragino tokių namų šeimininkus po šios žiemos nedelsti ir pasitikrinti namo vandentiekio, nuotekų sistemų būklę.
Vitalija VITKAUSKIENĖ
