Kurmaičių kaimo bendruomenės nariai sekmadienį buvo susirinkę ant Akmenos upės, prie Kurmaičių tilto, ir lede gręžė eketes, kad po ledu žiemojančioms žuvims netrūktų deguonies. Jie taip pat apžiūrėjo ir Tūbausių tvenkinį, kuriame deguonies pralaidumas – geresnis, tad papildomų ekečių gręžti nebereikėjo.
Darbavosi porą valandų
Kurmaičiuose gyvenanti bendruomenės narė Gileta Gedvilienė tikino, kad pasirūpinti žuvimis iniciatyvos ėmėsi neseniai į Kurmaičius gyventi atsikraustęs Stasys Šileika. „Jis kreipėsi į mane, kad padėčiau suburti gamtos mėgėjus ir galinčius prisidėti prie šios iniciatyvos, – kalbėjo ji. – Sekmadienį gręždami ledą Kurmaičiuose prie tilto pamatėme, kad jis vis dar storas. Kitaip negu ant Tūbausių tvenkinio – nuvažiavusieji prie jo skylių jau nebegręžė, nes patikrinę pamatė, kad žuvys gauna pakankamai deguonies.“
Šia iniciatyva aktyvistai siekė padėti išsaugoti vandens telkiniuose gyvenančių žuvų įvairovę. Iniciatyvos sumanytojas S. Šileika papasakojo, kad mintis pasirūpinti po ledu žiemojančiomis žuvimis kilo išgirdus, kad šalies vandens telkiniuose dūsta žuvys, o ir žvejai tarpusavyje dalijosi žiniomis, kad kai kuriuose Klaipėdos regiono tvenkiniuose žuvims pradėjo trūkti deguonies. Vėliau apie vieną tokių atvejų vyras išvydo ir žiniasklaidoje – moteriai iškirtus eketę, prie jos netrukus suplaukė daugybė žuvų. „Jos dar buvo gyvos, bet visos susitelkusios vienoje vietoje – ieškojo deguonies“, – paaiškino jis.
Tuomet vyrui kilo mintis patikrinti, ar panaši situacija nesusiklostė ir Kurmaičių vandens telkinyje. Nors čia vanduo teka, storas ledas gali trukdyti deguoniui patekti į vandenį, todėl jis nusprendė suburti bendruomenę ir kartu išgręžti eketes.
Sekmadienį susirinkę vietos gyventojai ant ledo darbavosi apie porą valandų. Pasak iniciatoriaus, tądien ledas buvo išties storas – vietomis siekė apie 45 centimetrus. Kiek tiksliai ekečių išgręžta, niekas neskaičiavo, tačiau svarbiausia buvo jų atverti pakankamai.
Sudėtinga įvertinti
S. Šileika pripažino, kad tiksliai įvertinti deguonies kiekį vandenyje be specialių prietaisų nėra paprasta. „Kreipėmės ir į aplinkosaugininkus, klausdami, gal turi prietaisą pamatuoti deguonies kiekis vandenyje, tačiau jie mums nesiteikė padėti“, – paaiškino Stasys.
Tokie matuokliai kainuoja apie 1,5 tūkst. eurų, todėl bendruomenė jų neturi. Vis dėlto tam tikrus požymius galima pastebėti ir be technikos.
„Jeigu žuvims trūksta deguonies, jos susirenka prie eketės. Mes gerą porą valandų dirbome, bet nė vienos žuvies prie skylių nepastebėjome, todėl manome, kad situacija nėra kritinė“, – sakė jis.
Pasak S. Šileikos, net jei žuvims deguonies dar pakanka, eketes verta gręžti kaip prevencinę priemonę. „Trūko ar netrūko, bet geriau padaryti iš anksto“, – įsitikinęs vyras. Jam antrino ir G. Gedvilienė: „Buvo manančių, kad darome tai per vėlai, nes, anot jų, kai kurios žuvys jau galėjo būti žuvusios, tačiau aš manau, kad geriau vėliau negu niekada.“
Tą pačią dieną dalis kurmaitiškių nuvyko patikrinti ir Tūbausių tvenkinio. Ten, anot jų, pakrantėse ledas jau buvo pradėjęs tirpti, todėl papildomų ekečių gręžti neprireikė.
S. Šileika prisipažino, kad rūpintis žuvimis jam – ne naujiena. Laisvalaikiu jis mėgsta žvejoti, o apie tai, kad žiemą vandens telkiniuose kartais reikia padaryti eketes, žino nuo vaikystės. „Su tėvu eidavome prie tvenkinio kirsti eketes, kad žuvims pakaktų deguonies“, – prisiminė jis.
Tądien ant ledo susirinko vietiniai Kurmaičių gyventojai. Pasak S. Šileikos, bendruomenėje dauguma vieni kitus pažįsta, todėl susitikimas ant ledo tapo ne tik geru darbu gamtai, bet ir galimybe pabendrauti. „Susirinkome, padirbėjome, pasikalbėjome – kartu pasirūpinome mūsų vandens telkiniu“, – sakė iniciatyvos autorius.
